dūda

dūdà (brus. дyдa) sf. (2), (4) K 1. SD¹27, R vamzdžio formos medinis arba metalinis pučiamasis muzikos instrumentas: Išsisukė dū̃dą iš žilvičio šakos Ėr. Parsinešk karklą – išsuksiu tau dūdẽlę Kt. Nupirk kokią dūdẽlę vaikui Rm. Grajino su dū̃dom Gs. Vargonų dū̃dos taip plerpia – gal užakę Pn. Dū̃dų orkestras DŽ. Eit brolytis dūdą pjauti iš liepos šakaitės RD90. Gražiai skamba mano dūda KlvD344. Griežk, dūda varine, šok, merga lelija JV999. Siuntė Marę į Žagarę, kad parneštų dū̃dą vario Plt. Suka piemens dūdelès ganydami aveles JD1019. Ką pirksi, Jonai? – Dūdutę, ponai (d.) Brt. Diedukas jam dūdžiukę davė LB186. | prk.: Tavo duktė gerą dū̃dą (balsą) turi Brt. Ar tu girdėjai tokią dūdą (niekų kalbą)? P.Cvir. ^ Ne tai dūdai ragas An. Ant kieno vežimo sėdi, to dūdon dūduok KrvP(Ps). Mažas būdams į keturias dūdas pučia, o užaugęs šlaitais vaikščioja (jautis: jaunas keturis spenius žinda, užaugęs aria) PrLXVII13. O kad tave šimtas dūdelių Sn. 2. Q327 ryla. 3. Ds armonika ar šiaip koks muzikos instrumentas: Įsitaisyk kokią dū̃dą ir išmoksi grot Kp. Na, muzikantai, traukit dūdàs, eisme šoktų! Kp. Bobos šok be dūdos JD838b. 4. dem. lūpinė armonikėlė, vargonėliai: Nupirkau piemeniui dūdẽlę, tai ir galvijus ažmiršta Dgl. Pagrajins ant dūdùkės, ir pašoksim Rdm. 5. vamzdis: Iš krosnies įleista dūdà į bačką, ir šildo vandenį Pn. Kasa žemėn geležines dūdas rš. ║ šiaip koks vamzdžio formos daiktas: Popieriai dū̃dom (ritiniais) susukti Jnšk. 6. euf. užpakalis: Visi jūs būtumėt šuns dūdo[je] Jrk138. 7. dusulys: Šit' lakstydamas tu arkliui dū̃dą invarysi Trgn. Sušilusią kumelę kai pagirdžiau, tai ir gavo dūdẽlę Ml. 8. išvarža: Gavo dū̃dą Ds. Šitas vyras jau su dūdà Ds. 9. LTR(Mrk, Kltn) toks senovinis lietuvių liaudies žaidimas, šokis: Ratu šoka dū̃dą dviejau, t. y. viena kloniojas antrai, stovinčiai su kepure ant galvos įsirėmus J. Dū̃dą ir mes šokdavom, dainuodami dili dili Dglš. 10. scom. išsižiojėlis, neišmanėlis: Eik tu, dū̃da, nieko neišmanai! Ds. Eik tu, dū̃da, i vieriji, ką jis šneka Jnš. Mes mat tokios dū̃dos Rd.

◊ aviẽs dūdà neišmanėlis: Eik tu, aviẽs dū̃da! Kt.

dūdàs paléisti Šk, Ėr imti verkti: Ko čia paléidai dūdàs kaip mažas vaikas Jnš.

dū̃dą (dūdàs) pū̃sti verkti: Vaikas jau didelis, o ėmė dūdàs pū̃sti kaip mažiukas Jnš. Kaip aš imsiu tave grūsti, imsi dūdą pūsti JD460.

dūdẽlę paródyti pravirkti: Atėjus svečiuosna neparodo dūdelės An.

dūdàs sùkti verkti: Jau vėl pradedi dūdàs sùkt Rdm.

į dūdàs imti verkti: Parėjęs ėmiau bartis, tuoj in dūdàs Dkš. Nieko negali pasakyt, ji tuoj į dūdàs Brt.

į víeną dū̃dą pū̃sti laikytis vienybės, sutarti: Anys dabar vienon dūdon pučia Ds. Sunku juos priveikt – visi jie į víeną dū̃dą pùčia Pg.

kaĩp dū̃dą pū̃tęs apie buvusį kur ir nieko nepešusį: Parejo kaip dūdą pūtęs LTR(Pp). kaĩp iš dū̃dų labai smarkiai (lyti): Kad pila (lyja) – kaĩp iš dū̃dų Grl.

kulìnė dūdà; R298, N, Labanõro dūdà Trgn etnogr. toks lietuvių liaudies muzikos instrumentas – dūda su odiniu maišu, kuris laikomas po pažastimi ir grojant spaudomas: Ar matei Labanõro dū̃dą? Kn.

pãgal (kieno) dū̃dą šokìnti diktuoti kieno valią: Jis pagal savo dūdą jį šokina BŽ47.

pãgal (kieno) dūdẽlę šókti vykdyti kieno valią: Dabar visi turės šókti pãgal mano dūdẽlę Jnš.

sàvo dū̃dą ryliúoti spirtis: Jis savo dūdą ryliuoja, i gana Alvt.

Vìlniaus dūdà nemokša, neišmanėlis: Eik tu, dūda Vilniaus, ne tau [laikrodį] taisyt! Plt.